Aktorius: Leonid Kuravlyov
Aktorius: Leonid Kuravlyov
Sovietų ir rusų kino aktorius. Jis tapo RSFSR liaudies artistu 1976 m. Kuravliovas gimė Maskvoje darbininkų šeimoje. Jo tėvas Viačeslavas Jakovlevičius Kuravliovas (1909–1979) dirbo šaltkalviu Saliuto mašinų gamybos asociacijoje, o motina Valentina Dmitrijevna Kuravliova (1916–1993) – kirpėja. 1941 m., prasidėjus nacių invazijai į Sovietų Sąjungą (Rusijoje žinomas kaip Didysis Tėvynės karas), jo ... Daugiau motina buvo suimta dėl melagingo pranešimo, apkaltinta kontrrevoliucine veikla (58 straipsnis) ir ištremta į Karagandą, Kazachstano SSR. vietinėje gamykloje. Po penkerių metų ji buvo išlaisvinta be teisės gyventi Maskvoje ir išsiųsta į Zašejeką, Murmansko sritį Rusijos šiaurėje, kur toliau dirbo kirpėja. 1948 m. jai pavyko gauti leidimą susitikti su sūnumi, kuris metus praleido su ja Zašejeke, o 1951 m. ji pagaliau grįžo į Maskvą. 1955 m. Kuravliovas įstojo į VGIK studijuoti aktorystės pas Borisą Bibikovą. 1960 m. baigė studijas ir įstojo į kino aktorių teatro studiją. Pirmą kartą filme jis pasirodė dar būdamas studentas. 1960 m. jis buvo pastebėtas Vasiliaus Šukshino ir dalyvavo diplominiame filme „Pranešta iš Lebyazhye“. 1961 m. jiedu vaidino populiarioje melodramoje „Kai medžiai buvo aukšti“, o 1964 m. Shukshin jam skyrė pagrindinį vaidmenį komedijos filme „Ten yra toks vaikinas“, kuris atnešė Kuravliovui tikrą šlovę ir kurį jis laikė sėkmingo filmo pradžia. karjerą. Jis taip pat vaidino filme „Tavo sūnus ir brolis“ (1965) ir jautėsi toks dėkingas už tai, ką režisierius padarė dėl jo, kad vėliau sūnų pavadino Šuksino vardu. Šuros Balaganovo vaidmuo Michailo Schweitzerio komedijoje „Mažasis auksinis veršis“ pagal Ilfo ir Petrovo knygą buvo vienas pirmųjų sėkmingų jo vaidmenų: jam pavyko sukurti įžūlaus, bet žavaus smulkiojo vagies įvaizdį. Kiti jo reikšmingi to laikotarpio vaidmenys yra Khoma Brut viename iš pirmųjų sovietinių siaubo filmų „Viy“ (1967), antagonistas Sorokinas psichologinėje melodramoje „Ne pagal jurisdikciją“ (1969), Robinzonas Kruzas Stanislavo Govorukhino gyvenime ir „Nuostabūs Robinzono Kruzo nuotykiai“ 1972), nacių karininkas Kurtas Eismannas filme „Septyniolika pavasario akimirkų“ (1973) ir Lavras Mironovičius Piotro Todorovskio filme „Paskutinė auka“ (1975). Aštuntajame dešimtmetyje jis pasirodydavo nuo trijų iki keturių filmų per metus. Nors Kuravliovas buvo įgudęs vaidinti rimtus dramatiškus vaidmenis, jis vis dar yra geriausiai žinomas dėl pagrindinių vaidmenų daugiausiai uždirbančiuose komedijos filmuose, tokiuose kaip Georgijaus Danelijos filmas „Afonya“ (1975) (11-as daugiausiai pajamų uždirbantis sovietinis filmas, daugiausiai uždirbantis metų filmas). 62,2 mln. žiūrovų), Leonido Gaidai „Ivanas Vasiljevičius: Atgal į ateitį“ (1973 m., 17-as daugiausiai pajamų uždirbantis filmas, 60 mln. žiūrovų) ir „Negali būti! (1975 m., 46-as daugiausiai pajamų surinkęs filmas su 46,9 mln. žiūrovų), Geraldo Bezhanovo „Žaviausias ir patraukliausias“ (1985) (daugiausiai uždirbęs 1985 m. filmas, 44,9 mln. žiūrovų) ir kt. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis kartu su Leonidu Kuravliovu vedė populiarią TV laidą „Knygų pasaulis“, kurioje kalbėjo apie naujų knygų leidimus. Po dvejų metų jis buvo uždarytas, o paskui vėl pradėjo veikti su naujais šeimininkais. 2012 m. apdovanotas IV laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“. Iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos
