Režisierius Mathieu Amalricas pasirinko "filmo filme" principą, nes norėjo pabėgti nuo biografinio filmo klišių. Netrukus bus kuriamas filmas apie legendinę prancūzų estrados dainininkę Barbarą. Režisierius rengiasi filmavimui: susitinka su dainininkę pažinojusiais žmonėmis, gilinasi į jos muziką, naršo archyvus ir pamažu būsimai savo filmo herojei leidžia pavergti jį ypatingu žavesiu. Aktorė Bridžit, besiruošianti šiam vaidmeniui, repetuoja dainas, matuojasi kostiumus, kruopščiai tyrinėja gestus, mokosi mimikos, intonacijų, bando suvokti motyvus ir Barbarą – jos dainų gimimo akimirkas, linksmas repeticijas, pasirengimą koncertams. Taip vaidmuo auga, plečiasi, užvaldo aktorę, o filmas – žiūrovą. Bene įdomiausia stebėti ne Bridžit ar dainininkės portretus, bet jų abiejų susitikimą. Juk abi panašios ne tik išoriškai, bet ir prigimtimi – talentingos maksimalistės, menininkės, siekiančios atrasti jausmų tiesą. "Barbara" 2017 metais Kanų festivalio programoje "Ypatingas žvilgsnis" rodytas kaip atidarymo filmas. Surinko net 8 Prancūzijos "Cezarių" nominacijas ir galiausiai laimėjo 2 statulėles. Apdovanojimai atiteko aktorei Jeanne Balibar ir už geriausią garsą. "Liumiere" prizai atiteko tai pačiai aktorei ir už geriausią operatoriaus darbą. Louis Delluco prizas ir Sevilijos europietiškų filmų festivalio apdovanojimas kaip geriausiam filmui. Iš viso 7 kino apdovanojimai ir 13 nominacijų.