Eimė stengiasi susidoroti su užgriuvusia našta, kuri slegia po vyro mirties. Vienai auginti du vaikus nėra lengva, tad kartas nuo karto moteris bando atgauti jėgas medituodama, sportuodama gamtoje. Rugsėjo dvidešimt ketvirtą dieną ji nutaria praleisti namuose. Palydi dukrelę Emilę į mokyklinį autobusą, o sūnų Nojų randa vis dar gulintį lovoje ir besiskundžiantį prasta savijauta. Moteris nutaria prabėgioti miško takeliais, o pakeliui į mišką ji prasilenkia net su keliais policijos ekipažais. Visai netrukus gauna įspėjamąjį pranešimą, kad visos miestelio vidurinės mokyklos uždarytos, nes vienoje iš jų siautėja šaulys. Motinos nuojauta pradeda siaubingai šėlti ir dabar Emilė privalo kuo skubiau susisiekti su Nojumi. Sūnaus automobilio kieme nėra, o susisiekti su juo taip pat nepavyksta. Įtampa, chaosas ir motinos drąsa įveikti mylias miško tankmėje, siekiant bet kokia kaina padėti nuo šaulio besislapstančiam Nojui.