Trisdešimt penkerių metų Gerė pavargo žiūrėti, kaip gyvenimas eina pro šalį, o laimė praskrenda lyg paukštė tolumoj. Mergina jaučiasi vieniša ir nemylima. Visi bandymai rasti tą vienintelį sielos draugą pažinčių svetainėse baigiasi nesėkme. O dar labiau liūdesys prislegia sužinojus, kad jos geriausia draugė Čarlė laukiasi pirmagimio. Nusprendusi nutraukti apgailėtiną, nieko vertą gyvenimą, ji prieš tai parašo atvirus laiškus savo artimiesiems: seseriai, mamai, viršininkui Adrianui, buto nuomotojui. Bet, kai planas nusižudyti užgėrus saują tablečių buteliu degtinės neišdega, jos gyvenimas tampa dar sudėtingesnis. Juk būdama per daug nuoširdi ir atvira, ji santykių tikrai nepagerino!
