Liusė dievina savo vaikiną Bleiką. Gal todėl, kai šis pareiškia, kad karjera jam svarbiau, nei jų bendra ateitis, mergina palūžta. Paguodos Liusė ieško draugų būryje, bet jų patarimai labiau erzina, nei guodžia. Visai netikėtai Liusė pradeda gauti laiškus, kuriuose nepažįstamasis anonimas siūlo gerai apsvarstyti gyvenimo vertybes, susidėlioti prioritetus ir siekti tikrų svajonių, užuot verkus dėl praeities nesėkmių. Ar šie laiškai atvers Liusei akis? O gal praradusi darbą ji dar labiau nugrims į liūdesį ir savigraužą?