Antonija Hofmajer su sūnumi Linusu atvyksta į Langeogo salą. Beveik dvidešimt metų nepalaikiusi jokio ryšio su tėvu, Antonija atvyksta priversta aplinkybių. Tik gavusi tėvo parašą ji galės parduoti šeimos namą Miunchene. Moteris vis dar jaučia nuoskaudą, kad tėvas paliko šeimą dėl jaunesnės moters. Dabar Herbertas Hofmajeris su naująja žmona vadovauja žirgų terapijos centrui saloje Langeoge. Tačiau, panašu, niekas nesikeičia, o tėvas vėl kratos atsakomybės. Herbertas neatvyksta sutartu laiku pas notarą. Antonija privalo apsispręsti: grįžti nieko nepešus į Miuncheną arba laukti Langeoge, kol tėvas teiksis pasirodyti. Kelionė, turėjusi būti trumpa ir paprasta, tampa emocinga kelione šeimos istorijos labirintais.