XIX a. pabaigoje jaunas pastorius Lukas išsiunčiamas į Islandiją, tuometinę Danijos koloniją, statyti naujos bažnyčios. Jau nuo pirmųjų žingsnių atšiaurios ir didingos salos paviršiumi jis supranta visiškai netinkantis šiai užduočiai. Atsivežęs sudėtingą ankstyvosios fotografijos įrangą, dvasininkas keliauja po nepažintą žemę ir fiksuoja ją bei vietinius gyventojus. Nepatyręs ir juokingai išdidus, Lukas niekuo nepasitiki ir visur įžvelgia klastą. Filmas pelnė apdovanojimą Kanų kino festivalyje, o Europos šalių kino forume "Scanorama" išrinktas žiūrovų favoritu.