Filmas „Diving Bell and Butterfly“ (2007) pasakoja tikrovišką ir įkvepiantį Jean-Dominique Bauby, „Elle“ žurnalo redaktoriaus, gyvenimo istoriją. Po staigaus insulto, jis tampa visiškai paralyžiuotas ir gali judinti tik savo kairiąją akį. Nepaisant šio dramatiško fizinio apribojimo, Bauby sugeba prisikasti prie savo vidinio pasaulio ir atkurti savo gyvenimą per lakios vaizduotės ir atminties galią. Filmas stebina tuo, kaip žmogus, atrodytų, visiškai praradęs galimybę veikti, randa būdų išsaugoti savo protą ir žmogiškumą.
Režisierius Julianas Schnabelis sukuria unikaliai intymią atmosferą, leidžiančią žiūrovui patirti Bauby pasaulį per jo pačio akis. Pasitelkdamas novatorišką kameros techniką, filmą pasakoja ir vaizduoja taip, kad žiūrovai tarsi patiria patį paralyžių. Kiekvienas judesys, mirksėjimas, tampa kompiuterinės sistemos atspindžiu, per kurį Bauby komunikuoja su pasauliu. Pasakojimo tempas lėtėja, tačiau kiekviena scena atspindi didžiulį vidinį gyvenimą, kurį jis vis tiek sugeba išsaugoti ir perduoti kitiems.
Filmas ne tik pasakoja apie žmogaus kūno ribas, bet ir atskleidžia, kaip svarbu yra išsaugoti savo asmenybę net ir pačiose ekstremaliausiose sąlygose. Jeanas-Do Bauby geba rasti humorą ir kūrybiškumą net tada, kai jo gyvenimas atrodo visiškai sustingęs. „Diving Bell and Butterfly“ – tai galingas įrodymas, kad žmogaus dvasia gali įveikti net sunkiausias aplinkybes, o gyvenimas gali būti pilnas prasmės, nepaisant fizinių apribojimų.
Filmo komentarai