Filmas „Namas prie jūros“ (Ein Haus am Meer, 2019) – jautri ir vizualiai poetiška drama, pasakojanti apie žmogų, sugrįžtantį prie savo šaknų tiek tiesiogine, tiek dvasine prasme. Režisierius Jean-Louis Daniel kuria subtilią atmosferą, kurioje pajūrio peizažai tampa ne tik fonu, bet ir tyliais veikėjais, atspindinčiais herojų vidinę būklę. Filmo dalyviai, tarp jų žinomi Europos aktoriai, perteikia gyvenimo trapumo, laiko tėkmės ir santykių su artimaisiais temas su santūriu emociniu tikslumu.
Tai ne veiksmo ar ašarų melodrama, o greičiau meditacija apie atmintį ir susitaikymą. „Namas prie jūros“ kviečia į tylų apmąstymą – apie tai, ką iš tiesų reiškia namai, kai viskas aplink kinta, o praeitis vis dar gyvena mumyse. Filme nejauti skubėjimo – tik gilų, švelnų kvietimą sustoti ir pažvelgti į save, tarsi per permatomą jūros vandenį.
Anos dukra Holė turi naują vaikiną – Džo. Holei atvykus pas mamą, paaiškėja, kad Ana ir Džo jaunystėje susitikinėjo. Tačiau apie tai pamena tik Ana, Džo, regis, viską seniai pamiršo.
Filmo komentarai