Filmas sukurtas pagal tikrus įvykius. XIX a. pabaigoje Pietų Amerikoje kilus kaučiuko bumui, keistuolis amerikietis inžinierius Fickaraldas sėkmingai pralobsta iš kaučiuko prekybos. Tačiau turtai jam nerūpi, didžiausia jo aistra – opera. Apsilankęs Manauso operoje, kuri ir šiandien tebestūkso Amazonės džiunglėse, jį užvaldo beprotiška idėja tokius pačius rūmus pastatyti ir Amazonės aukštupyje, Ikitose. Vienintelė jo nerealia fantazija patiki buvusi dainininkė Molė, prašmatnaus viešnamio šeimininkė. Tačiau pirmiausia Fickaraldas turi nuplaukti į neprieinamas kaučiukmedžio plantacijas – tik tada taps teisėtu jų šeimininku. Laivu "Molė-Aida" operos gerbėjas leidžiasi į kelionę. Paaiškėja, kad dėl stiprios srovės upė neperplaukiama ir laivą teks pernešti per kalną, į kitą Amazonės intaką. Po mirtinai pavojingų susidūrimų su laukiniais, kuriuos Fickaraldas tramdo leisdamas plokštelę su Karuzo įrašu, po kvapą gniaužiančių laviravimų per slenksčius ir sraunumas kelionė baigiasi nesėkme. Operai pinigų nepakanka, užtat į kitą laivą Fickaraldas susodina visą simfoninį orkestrą ir prieš srovę pasileidžia į pragaištingą, bet triumfo kupiną finalą. "Fickaraldo" žiūrovas gali būti tikras, kad tai, kas vyksta ekrane, vyksta iš tiesų. W. Herzogas sugebėjo apsieiti be filmavimo triukų ir kitų specialiųjų efektų gudrybių tik sukūrus išradingų ir sudėtingų inžinerinių įrenginių. Jis siekė, kad žiūrovai suvoktų įvykio mastą, ir jam pasisekė. W. Herzogas už šį filmą 1982 m. Kanų kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu režisieriumi. Nominuotas britų BAFTA ir "Auksiniam gaubliui" kaip geriausias užsienio filmas. Apdovanotas tarptautiniame San Sebastiano kino festivalyje. Pelnė Vokiečių nacionalinę kino premiją. Iš viso 4 apdovanojimai ir 4 nominacijos.