Aurora jau tikrai nugyveno penkiasdešimt pavasarių, bet moteris net nesiruošia apraudoti prabėgusių metų. Nesvarbu, kad ji išsiskyrusi, kad dukros pradeda savarankišką gyvenimą: viena netikėtai pastoja, kita, susipainiojusi meilės ryšiais, lekia paskui išrinktąjį į Airiją. Užeinančios karščio bangos praneša moteriai, kad prasidėjo kitas biologinis etapas. Nebeliko net noro aukotis nemėgstamame darbe. Vieną dieną Aurora sutinka jaunystės meilę ir energija, rodos, grįžta su kaupu. Moteris supranta, kad laikas pamiršti nesėkmes bei tuščias ambicijas ir pradėti džiaugtis gyvenimu. Vienintelė abejonė kamuoja Aurorą: ar tikrai įmanoma viską pradėti iš pradžių? "Moterys, kurioms per 50 metų, kine beveik neegzistuoja. Joms tenka tik antraplaniai vaidmenys arba tokie, kurie baigiasi tragiškai", – sako prancūzų režisierė Blandine Lenoir ir priduria: "Aš, priešingai, norėjau sukurti nepaprastą istoriją apie paprastą moters gyvenimą." Režisierė norėjo, kad visą prieštaringų jausmų amplitudę, kurią išgyvena penkiasdešimties sulaukusi moteris, suvaidintų išskirtinė aktorė. Vaidmuo atiteko garsiai prancūzų aktorei, režisierei ir dainininkei Agnes Jaoui, jau atšventusiai penkiasdešimtmetį. Aktorė filme ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, bet ir prisidėjo kuriant scenarijų bei dialogus. Kritikai filmą gyrė už stiprią vaidybą ir režisierės sugebėjimą suderinti rimtumą su lengvu humoru bei šviesiu žvilgsniu į paprastų žmonių gyvenimus. Parodytas tarptautinio Nešvilio kino festivalio konkurse.
Filmo komentarai