„Pirmųjų Žmonų Klubas“ (The First Wives Club, 1996) – tai žaisminga ir kandžiai ironiška komedija, kurioje trys buvusios koledžo draugės (Goldie Hawn, Bette Midler ir Diane Keaton), po ilgo išsiskyrimo vėl susitinka ir supranta, kad jas vienija ta pati žaizda – sutuoktiniai jas paliko dėl jaunesnių moterų. Užuot tyliai verkusios kamputyje, jos sukuria savotišką „klubą“ ir ryžtasi iš naujo perimti kontrolę: atgauti orumą, įgyti galią ir kartu smagiai, su daug autoironijos, pamokyti savo buvusius, neperžengdamos lengvos komedijos tono ribų.
Filmas, režisuotas Hugh Wilson, jungia komediją ir mielą, šiek tiek nostalgišką 90-ųjų melodramos nuotaiką: čia daug sąmojingų dialogų, situacijų, kai juokas persimaišo su atpažįstama vienišumo ar išdavystės baime. „Pirmųjų Žmonų Klubas“ (1996) žavi ne tik žvaigždėtu aktorių ansambliu ir energinga chemija tarp trijų herojų, bet ir tuo, kad vietoje sunkaus moralizavimo siūlo lengvą, žiūrovą įtraukiantį keršto ir savivertės atstatymo nuotykį, kuris priverčia ne tik juoktis, bet ir šiek tiek susimąstyti, kaip pats elgtumeisi tokioje situacijoje. Ar labiau mėgsti, kad aprašyme būtų daugiau apie humorą, ar apie emocinę pusę?
Trys klasiokės susitinka laidotuvėse. Moterys ketina atkeršyti savo vyrams už išdavystę. Velionė puolė į depresiją, kai vyras ją paliko dėl jaunesnės moters. Šios moteriškės irgi atsidūrė panašioje padėtyje. Jos rezga įvairiausius planus, ketina perimti savo vyrų verslą ir su tais pinigais nuveikti ką nors gero.
Filmo komentarai