1861 metai. Pasakojimas apie du netikrus brolius – buvusį plantatorių Alaną Džonsoną ir jo iš vergovės išlaisvintą vaikystės draugą, afroamerikietį kaubojų Britą Džonsoną. Išsikraustę iš Karolinos į Teksasą, jie pradeda naują gyvenimą: gano galvijus ir tvarkosi savo ūkyje. Prasidėjus Pilietiniam karui, nedidelis karių būrys, saugojęs vietinius gyventojus nuo indėnų, vyksta į priešakines linijas, ir kraštas lieka be apsaugos. Kaip tik tuo laiku indėnų būriai rengiasi užpulti gyvenvietę ir išvyti visus baltuosius iš savo žemių. Vadovaujant vadui Mažajam Bizonui, šiam puolimui susivienija dvi kariaujančios gentys. Indėnai puola tuomet, kai vyrai išvyksta ieškoti pagalbos. Užpuolikai išsiveda visus vaikus ir moteris. Tarp jų ir Džonsonų šeimos... Į rizikingas derybas keliauja nuolatos patyčias dėl odos spalvos kenčiantis Britas – juk indėnai labiau pasitiki afroamerikiečiais. Netrukus už sąžiningumą ir drąsą derybininkas pramintas Juoduoju Lapinu. Bet ar pavyks jam susitarti ir susigrąžinti šeimas?