Violos ir Farazo gyvenimas be santuokos liudijimo iki šiol buvo gana patogus. Jie – laiminga pora, kurios santykiuose nei religija, nei tradicijos, nei šeima nevaidina ypatingo vaidmens. Tačiau gimus vaikui viskas staiga pasikeičia. Kilę iš Irano Farazo tėvai prisimena savo šaknis ir užsispiria, kad vaikas būtų apipjaustytas pagal musulmonų papročius. Tačiau Helmrichų šeima mano, kad jų anūkas negali tapti musulmonu, ir, užmiršę toleranciją, kalba tik apie katalikiškas šeimos tradicijas, todėl jiems visiškai aišku, kad berniukas turi būti pakrikštytas. Šeimų užsispyrimas netrukus priverčia jauną porą spręsti dilemą. Visiškai nepasiruošę, jie dabar turi apmąstyti savo pačių tapatybės klausimus. Tai netikėtas rimtas išbandymas jų santykiams, nes ne visuomet galima rasti visiems priimtiną kompromisą.
