Gojko Mitić (gimė 1940 m. birželio 13 d. Strojkovce netoli Leskovaco, Morava Banovina, Jugoslavijos Karalystė) – serbų režisierius, aktorius, kaskadininkas ir rašytojas. Jis gyvena Berlyne. Jis žinomas dėl daugybės VDR DEFA studijos raudonųjų vesternų serijų, kuriose herojai yra vietiniai amerikiečiai, o ne baltieji naujakuriai, kaip Johno Fordo vesternuose. Pradedant nuo filmo „Didžiojo lokio sū... Daugiau nūs“ (1966), Mitičius 1966–1984 m. vaidino 12 tokio tipo filmų. Jis prisidėjo prie vokiškai kalbančiose šalyse populiaraus Amerikos indėnų įvaizdžio. Bandydamas nutolti nuo savo šlovės, paremtos šiais vesternais, Mitičius vėlesnėje karjeroje vis dažniau siekė pasirodyti kituose žanruose – filmuose, televizijoje ir scenoje. Be kitų vaidmenų, scenoje jis vaidino Spartaką ir pristatė keletą televizijos laidų. Jis taip pat žaidė Karlo May's Winnetou sezonus „Karl-May-Festspiele“ iki 2006 m. Bad Segeberge netoli Hamburgo, Vokietijoje. Viename epizode jis vaidino Vokietijos televizijos programoje Schloss Einstein. Bulgarijos pankroko ir ska grupė Hipodil sukūrė dainą Bate Goiko, skirtą Gojko Mitičiui. 2010 metais Serbijoje jis gavo Brolių Karičių apdovanojimą. (iš Vikipedijos)