Filmas prasideda citata: "Tokiomis dienomis, kai aplink balta ir nebėra skirtumo tarp žemės ir dangaus, mirusieji gali kalbėtis su mumis, gyvaisiais." Rūke paskendusiame Islandijos kraštovaizdyje pusamžis policininkas gedi avarijoje žuvusios žmonos. Vieną dieną, atsargiai liesdamas jos daiktus, vyras užčiuopia paslaptį. Atskleidus neseniai žuvusios žmonos apgaulingus meilės santykius, vyro išgyvenimai patiria krizę. Galiausiai viskas išsiveržia netvardomu pykčiu, neapykanta, kuri aplink naikina viską, kas gera, gražu ir artima. Nustoja džiuginti ir kitą prasmę įgauna net vienintelės šviesios akimirkos su žaisminga devynmete anūke. Stipri vidinė vyro drama ir nesumeluotas santykių vystymas – didžiulis aktoriaus Ingvaro Sigurdssono indėlis į šio filmo sėkmę. Už jį pripažintas Kanų kino festivalio "Kritikų savaitės" geriausiu aktoriumi ir Transilvanijos kino festivalio geriausiu aktoriumi. Filmas pelnė 6 svarbiausius Islandijos kino apdovanojimus "Edda". Taip pat aktorius buvo nominuotas Europos kino akademijos prizui. Iš viso 19 kino apdovanojimų ir 22 nominacijos. Rodytas Vilniaus kino festivalyje "Kino pavasaris".