Filme „The Children Act“ (2017) atskleidžiamas sudėtingas moralinis ir emocinis konfliktas tarp įstatymo raidės ir žmogiškojo jautrumo. Teisėja Fiona May, pasinėrusi į darbą ir išgyvenanti asmeninę santuokos krizę, privalo priimti sprendimą, kuris gali išgelbėti Adamo gyvybę, tačiau kartu pažeisti jo ir jo šeimos religinį tikėjimą. Šis sprendimas ją verčia permąstyti ne tik profesinius įsitikinimus, bet ir savo asmeninį gyvenimą.
Kai Fiona nusprendžia aplankyti Adamą ligoninėje ir pabendrauti su juo akis į akį, tarp jų užsimezga subtilus, intelektualinis ir emocinis ryšys. Paauglys, iš pradžių kategoriškai atmetantis gydymą, pradeda abejoti savo apsisprendimu, susižavi Fionos intelektu, jautrumu ir autoritetu. Tai paveikia jo požiūrį ne tik į gydymą, bet ir į gyvenimo prasmę. Tačiau Fionos sprendimas turi pasekmių, kurios atsiskleidžia vėliau, ir kelia klausimus apie ribas tarp teisės, asmeninių jausmų ir profesinės atsakomybės.
Šis filmas, sukurtas pagal Iano McEwano romaną, subtiliai nagrinėja etikos, religijos, asmeninės laisvės ir teisės sąveiką. Tai ne tik teisinė drama, bet ir gili psichologinė istorija apie atsakomybę už kitą žmogų, apie ribas tarp profesijos ir žmogiško jautrumo. „The Children Act“ palieka žiūrovą apmąstymuose – ar visada įstatymas yra aukščiau už širdį?
Filmo komentarai