Filmą „Sauliaus Sūnus“ (Son of Saul, 2015) režisierius László Nemes sukūrė kaip įtemptą, įžūliai artimą dokumentinei stiliui istorinį dramos filmą, kuris pasakoja apie Saulių, vengrą žydą, kuris priverstas tarnauti Sonderkommando viename iš Aukštvycio krematoriumų per Antrąjį pasaulinį karą. Pagrindinį vaidmenį atlieka Géza Röhrig, kurio veikėjas tampa liudininku kasdienėms siaubingoms žmogaus žiaurumo scenoms, tačiau filmas nesistengia parodyti visų siaubų iš toli, o atvirkščiai – artimai sekdamas Saulių, žiūrovą įtraukia į jo asmeninį, beveik neįmanomą kovą dėl žmogiškumo likučių. Saulius, aptikęs vaiką, kurį laiko savo sūnumi, ryžtasi rasti būdą, kaip jam suteikti žydų laidotuves, net jei tai reiškia rizikuoti savo gyvybe ir atsitraukti nuo kitų kalėjimo bendražygių, planuojančių maištą.
Šis filmas nėra biografinis, bet remiasi tikrais istoriniais faktais apie Sonderkommando veiklą ir Aukštvico tragediją, o jo stilius – intensyvus, kamera dažnai seka tik Saulių, o aplinkui vykstantys įvykiai lieka migloti, tarsi per šnabždesį. „Sauliaus Sūnus“ yra ne tik stiprus žanro atstovas – tai ir įkvėpimas, kaip menas gali perteikti žmogaus patirtį, kai visiškai prarastas vilties pojūtis, o likęs tik vienas tikslas – suteikti žmogui orumą net mirties akivaizdoje. Tai filmas, kuris palieka gilų įspūdį ir kviečia į refleksiją apie žmogiškumą, net tada, kai jis atrodo visiškai prarastas.
Filmo komentarai