Karalius Pravoslavas supranta, kad paseno. Valdžią ir sostą jis nusprendžia perleisti vienai iš savo dukrų – tai, kuri parodys, kad jį myli labiausiai. Vanda ir Barbora, vyresnėlės, pasakoja tėvui, kad myli jį taip stipriai kaip auksą ir brangakmenius, o jaunėlė Maruška pasako, kad myli tėvą kaip druską, nes druska brangesnė už auksą. Tokio palyginimo sulaukęs karalius įsižeidžia ir išveja dukrą, bet netrukus supras, kad jos žodžiuose buvo labai daug tiesos. Tik ar pavyks susigrąžinti dukrą, ar jos nepavilios blogas jaunikis?