1973 metų Stokholmas tapo įkaitų dramos liudininku, kuri įkvėpė termino "Stokholmo sindromas" atsiradimą. Larsas Nystromas, buvęs kalinys ir Bobo Dylano gerbėjas, pasiryžęs įvykdyti didžiausią Švedijos banko apiplėšimą, ne tik užgrobia banką, bet ir sukuria įtampą tarp įkaitų ir savo pačių. Jis paima dvi banko darbuotojas, Bianką ir Klarą, ir reikalauja, kad policija išlaisvintų jo seną nusikaltimo partnerį. Situacija tampa vis grėsmingesnė, tačiau, nesitikėtai, prasideda įkaitų ir užpuoliko keistas psichologinis ryšys.
Filmas "Stokholmas" remiasi tikra istorija ir vaizduoja kaip žmogaus psichika gali keistis nepaprastose situacijose. Larsas, bandydamas įvykdyti savo nusikaltimą, pradeda prarasti budrumą, kai tarp jo ir įkaitų užsimezga neįprasta sąveika. Be to, įtempta atmosfera ir netikėtas įkaitų požiūris į savo pagrobėją paverčia šį filmą įdomiu psichologiniu eksperimentu. Žiūrovai stebi, kaip pradeda formuotis "Stokholmo sindromas" – emocinis ryšys, kurį įkaitai dažnai jaučia savo pagrobėjams.
Ethan Hawke’as šioje kriminalinėje komedijoje suteikia gyvenimą vienam iš pagrindinių vaidmenų, kur jo personažas sukuria įsimintiną įspūdį. Filmas ne tik apžvelgia įkaitų dramą, bet ir suteikia žiūrovams galimybę išvysti žmogaus elgsenos subtilybes ekstremaliose situacijose, kai emocijos ir logika susiduria su išgyvenimo instinktu. "Stokholmas" išryškina, kaip absurdas ir realybė susipina tikroje gyvenimo situacijoje, leidžiant žiūrovams susimąstyti apie žmogaus psichikos trapumą.
Filmo komentarai