Taip, „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1984) yra režisieriaus Algimanto Puipos filmas, sukurtas pagal danų rašytojo Holgerio Drachmanno novelę „Romanas kopose“. Tai simbolių ir nuojautų prisodrinta drama, pasakojanti apie vienišą Moterį, kuri atsiduria tarp keturių skirtingų vyrų primityvioje, beveik už civilizacijos ribų esančioje aplinkoje. Filmas kalba apie moters vaidmenį visuomenėje, troškimą būti mylima, reikalinga ir priimta – net jei to kaina tampa savęs praradimas.
Kūrinys alsuoja egzistencine įtampa ir filosofiniais klausimais apie meilę, galios santykius ir žmogaus instinktus. Veiksmas vystosi lėtai, bet įtaigiai, lyg sapnas ar ritualas, kur svarbesni tampa ne žodžiai, o žvilgsniai, gestai, aplinkos pojūtis. Kiekvienas iš keturių vyrų atstovauja skirtingą požiūrį į moterį – nuo geismo iki globos, nuo dominavimo iki atjautos.
„Moteris ir keturi jos vyrai“ – tai nepaprastas, poetiškas lietuviškas filmas, kuris per minimalistinį siužetą atveria gilius žmogiškosios prigimties klodus. Tai kino pasakojimas, kuris nesuteikia tiesioginių atsakymų, bet kviečia žiūrovą galvoti, jausti ir interpretuoti. Jei mėgstate prasmingą, simbolių prisodrintą meninį kiną – tai vienas iš tų filmų, kurio nevalia praleisti.
Filmo komentarai