Rampos šviesa

Šį filmą Charlie Chaplinas kūrė keletą metų (vien scenarijų jis dailino 3 metus), manydamas, kad "Rampos šviesos" bus jo paskutinis kūrinys, kuriuo atsisveikins su kinu ir milijonais gerbėjų visame pasaulyje. Tad filme, be abejo, nemažai autobiografinių detalių. Kol tapo Holivudo žvaigžde, Ch. Chaplinas gyveno Londone, kur pradėjo komiko karjerą ir pažino sunkumus, su kuriais susiduria savo vietos ieškantys aktoriai. Jauni ir pradedantys nekantriai laukia savo žvaigždžių valandos, pasenę – bet kokio pasiūlymo užsidirbti keletą skatikų. Senasis klounas Kalveras priklauso pastariesiems. Kadaise publika jam buvo palanki, o dabar vietoj aplodismentų jis dažnai girdi įžeidžiančias replikas ir raginimus nešdintis nuo scenos. Filmo veiksmas prasideda 1914 metais Londone. Kartą, grįždamas namo į skurdžią prieglaudą, Kalveras išgelbsti savo kaimynę – dujomis bandžiusią nusinuodyti baleto šokėją Teri. Ją apėmė panika, kai po reumato ištiko kojų paralyžius. Balerinos karjera, regis, bus baigta. Iškviestas gydytojas nustatė, kad merginos sveikatos problemų kilo iš nuolatinio nuovargio ir streso. Kalveras imasi globoti merginą, guodžia ją primindamas šviesią savo jaunystės patirtį, ragina nenusiminti, tikėti savimi ir savo sėkme, o ji tikrai netrukus ateis. Netrukus Teri vėl ima vaikščioti, paskui šokti ir galiausiai tampa Karališkojo baleto teatro primadona. Dabar jau Teri padeda Kalverui neprarasti optimizmo. Ji net pamilsta savo mokytoją, bet… Kartą teatre Teri sutinka jauną kompozitorių Nevilį (beje, jį suvaidino Ch. Chaplino sūnus Sydney). Ir Kalveras nusprendė tyliai pasitraukti. Ch. Chaplinas atvyko į gimtąjį Londoną dalyvauti pirmajame viešame naujojo filmo seanse, o paskui jį pristatė Europoje. Kai menininkas išvyko iš Jungtinių Valstijų, buvo atšaukta jo viza, kad jis negalėtų grįžti į šalį. JAV buvo uždrausta platinti filmą "Rampos šviesos". Autobiografinėje knygoje Ch. Chaplinas rašė, kad amerikiečiai savo namuose vėlai vakare rengdavo filmo peržiūras, į kurias kviesdavo draugus ir pažįstamus, o daugelis radijo stočių dažnai grodavo filmo muziką, neminėdamos jos autoriaus. Draudimas galiojo dvidešimt metų. Kai 1973 m. filmas buvo nominuotas "Oskarui", Ch. Chaplinui buvo suteikta laikinoji viza, kad galėtų dalyvauti ceremonijoje. Kino akademijos prizas pelnytas už geriausią originalią muziką. Anksčiau filmui teko BAFTA apdovanojimas. Iš viso 7 kino apdovanojimai ir 4 nominacijos.